vepelė — vẽpelė sf. (1) menk. 1. Krp, Yl, Skd, Dr veidas: Kam subraukti per vẽpelę NdŽ. Tik brauk su rankele par tą vẽpelę Trk. Kaip gausi į vẽpelę, ta tu žinosi! End. Nebambėk čia kaip ubagas kruopus pabėręs, o gausi par vẽpelę Slnt. Ka trenksu į… … Dictionary of the Lithuanian Language
Bandava — Eldership of Bandava Bandava c. 1000–1253 … Wikipedia
atsimurioti — atsimùrioti tr. atprausti, nuprausti: Eik atsimùriok savo vepelę! Žd. murioti; atsimurioti; numurioti; sumurioti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmuilyti — išmuĩlyti 1. žr. išmuilinti: Kole skotertį (staltiesę) išmuĩlijau, net rankos priilso Dglš. Pirma gerai išmuĩlijau, tik tada išmazgojau Dglš. 2. tr. suvartoti muilijant. Visą muilą išmuĩlijau Dglš. 3. refl. šnek. išsimeluoti: Jau tu man… … Dictionary of the Lithuanian Language
molis — sm. (1) K, Pnd, Šln, Žg, molỹs (3) Kur 1. rusva žemė, tąsi (kai drėgna), vartojama statyboms, keramikos dirbiniams, lipdybai ir pan.: Kregždės molio gūžtą nusikrėsti baigė S.Nėr. Aš tapau žmogų iš molio, t. y. lipau J. Su kopla kuopk molį iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
piepelė — 1 piepelė sf. (1) žr. piepala: Vakar radom rugiuos piepelės kiaušinius Slm. Piepelė šoka, tilvikas nemoka. Aš tilvikui per pilviką – tilvikas išmoko Kp. Šokinėjo piepelė po pievą, po pievą, nešiojo kirvelį po juosta, po juosta LTR(Pnd). ^ Piepelė … Dictionary of the Lithuanian Language
subraukti — subraũkti, ia, sùbraukė 1. tr. braukiant sustumti: Subraũk į krūvą šiukšles Rm. Su plūgais subraũka, suverta ir pasė[ja] Šts. Tuoj sausąjį šieną sùbraukėm (greit sugrėbėme) ir suvežėm Up. Trupiniukus nuo staltiesės gražiai subraukia į delną… … Dictionary of the Lithuanian Language
sūgrandinis — sm. (1) iš sugrandytų tešlos liekanų iškeptas kepalėlis, pagrandėlis: Ėsti paalkęs, makai į tą vepelę visą sūgrandinį duonos Žeml … Dictionary of the Lithuanian Language
tikšnoti — 2 tikšnoti, oja, ojo intr., tykšnoti mėgdžiotis, tyčiotis: Tuo kartu ponas Dievas, ant jų be parstojimo veizėdamas, čydysias ir tykšnos P. | refl.: Tu dar tykšnokis – gausi par vepelę! Grg. I pradėjo tikšnoties Kl … Dictionary of the Lithuanian Language
vepelinis — vepelìnis, ė adj. (2) atvėpęs, atšokęs: Duona vepelìnė, atšokusi – vepelę paleidusi kepė (juok.) Šv … Dictionary of the Lithuanian Language
vepelis — 1 vèpelis sm. (1), vẽpelis (1) žr. vepelė: 1. Par vèpelį tik tokiam Jdr. Kad aš tau duosiu į vepelį, tai žinosi! Žvr. Netauzyk su savo vepeliu, nutilk! Krž. 2. Stovėk, vẽpelį atleidęs Šv. ◊ į vèpelį dėti godžiai, daug valgyti: Dẽda į… … Dictionary of the Lithuanian Language
